|
Nežinau, iš kur tu atėjai,Tik jaučiu, kad labai šviesi. –Patekėjo saulutė vėlaiDideliam ir baltam debesy.Tarp raudonų bruknių, paparčių –Ant voratinklio – šaltos rasosSuliepsnojo vaivorykštės uogom. –Kažkas puslapį naują atverčia –Tokį skaidrų nuo ryto kvėpavimo,Nuo atgauto vaikiško juoko…Iš kur tu atėjai – nemačiau.Tik jaučiu – su manim esi.Neišeik. Prisislink arčiau…Leisk tavęs paklausyt…/ J. Degutytė ,,Šviesi akimirka“/ |