Patyriminis mokymasis pripažįsta, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties ir savo atradimų. Kaip iš tikrųjų „mokosi iš patirties”? Plačiausiai žinomą atsakymą į šį klausimą pateikia Dewey’aus ugdymo filosofija . Autorius pabrėžia, kad ugdymui svarbiausia patyrimo pobūdis. Dewey’aus prielaida, kuria grindžiami patyriminio ugdymo ciklo ratai, yra ta, kad mokiniai  mokosi patirdami ir kai kurie patyrimai yra ugdomojo pobūdžio . 

     Vaikai yra smalsiausi pasaulio bei artimiausios aplinkos stebėtojai ir tyrinėtojai. Lapkričio  29 dieną mokykloje organizuota Patyriminio ugdymo diena (organizatorė mokytoja Rita Šimonėlienė). Žr.Galerija 

   Šios dienos tikslas buvo  didinti mokinių domėjimąsi gamtos dalykais, įvairiomis  technologijomis, ugdyti jų savarankiškumą bei kūrybiškumą. Klasės pavirto mažosiomis laboratorijomis, jose  vyko tyrimai ir eksperimentai, kurie keitė vienas kitą. Mokiniai gamino muilą, antistresinį žaisliuką, fosilijas, vandens valymo įrenginio modelį, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse ,,Teleskopas‘‘ , pabuvo tikrais detektyvais, paimdami savo bei draugų pirštų atspaudus. 

Taigi, ar buvo emocijų? Taip, jos liejosi per kraštus, buvo išraiškingos ir džiaugsmingos. Ar aktyvūs buvome? Taip, ir šiose veiklose radome kai kuriuos  atsakymus į dar nežinomus , neatsakytus klausimus. Ką mums, mokytojams, ir vaikams reiškė šie patyrimai? Dabar galiu tik  atsakyti, kad tikimės, jog jie bus svarbūs ateityje.