Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,

Nesvarstydami – kodėl ir kam.

Jeigu šita žemė kam priklauso,

Tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Mes gi esam tie, kurie jų laukia,

Laukdavo ir lauks visais laikais.

Tik su jais mes esame suaugę,

O vieni mes irgi kaip vaikai.

/Justinas Marcinkevičius/

FOTO ČIA