Šiaulių „Ringuvos“ specialiojoje mokykloje vyko II respublikinis specialiųjų ugdymo įstaigų mokinių teatrų festivalis „Saulės skraistė“. Į renginį atvyko vaikų kolektyvai iš Akmenės rajono Dabikinės, Kelmės, Žagarės specialiųjų mokyklų, Šiaulių sanatorinės ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklų bei Šiaulių specialiojo ugdymo centro.  Žr.Galeriją

             Teatrinių žaidimų kūrėja, amerikietė Viola Spolin teigė, kad „kiekvienas gali vaidinti, kiekvienas gali improvizuoti. Kiekvienas, kas nori, gali vaidinti teatre.Kiekvienas gali išmokti tai, ką nori išmokti.Talentas ar jo trūkumas tam neturi reikšmės.“

              Šių  minčių teisingumu įsitikinome, pamatę vaidinančius, improvizuojančius vaikus, paauglius ir jaunuolius, kuriems teatrinė veikla yra viena iš saviraiškos bei laisvalaikio praleidimo formų.

              Kolektyvų pasirodymus pradėję kelmiškiai „nuskraidino“ visus į pasakų pasaulį apie rūpestingąją mamą ožką ir jos patikliuosius ožkiukus bei iš peties besidarbuojantį kalvį, didžiuliu kūju ploninantį besočiui vilkui liežuvį.Nenaudėliui nepasisekė ir „Raudonkepuraitėje“.Šią pasaką sumaniai inscenizavo Šiaulių specialiojo ugdymo antraklasiai.Nudžiugino pedagogų nuoširdumas ir gebėjimas suteikti galimybę vaidinti ir tiems vaikams, kuriems reikalingos jų judėjimą palengvinančios priemonės.

              Sanatorinės mokyklos pradinių klasių mokinių teatro grupė priminė žiūrovams E.Mieželaičio didaktinę pasaką  apie Zuikio Puikio mokslus.Dabikinės specialiosios mokyklos artistai, „pasitelkę“ seną radijo imtuvą ir „diktorę“ žaismingai atvėrė „Pasakų skrynelę“.Žagariškiai ir joniškiečiai pasižymėjo sceninės aprangos išradingumu, estetiškumu, inovatyviais sceninio vaizdavimo būdais. Festivalio šeimininkų spektaklis „Didžiausias noras“ priminė vaikams, jog negalima ardyti laikrodžio, nes pasiklydus laike, atsitinka keisčiausi ir ne visai malonūs dalykai.

     Renginio vedėjai „saulei“ teko maloni misija: pristatyti kolektyvus, bendrauti su artistais ir žiūrovais, mokiniais „spindulėliais“, kurie ne tik pasitiko svečius, bet ir juos palydėdavo, paglobodavo ir, žinoma, apdovanoti teatro grupes saldžiaisiais prizais ir padėkomis.

  Renginio dieną saulė tiesiog kvatojo danguje, atiduodama visą save pavėlavusio pavasario aplankytai žemei. Ji švietė ir vaidinti mėgstančių mokinių, ir jų vadovų bei visų šventės dalyvių veiduose.

Zinera Baršauskienė,„Ringuvos“ specialiosios mokyklos teatrinių žaidimų mokytoja