|
|

Pamoka, kurią vedė 8 klasės mokinys Emilis, buvo ne tik įdomi – ji tapo nauja patirtimi. Kai mokinys pats tampa pamokos vedėju, jis ne tik dalijasi savo žiniomis su kitais, bet ir pats patiria nepakartojamą atradimo, pasitikėjimo bei atsakomybės jausmą.
Emilis papasakojo ir praktiškai parodė, kuo skiriasi žiemos žūklės meškerė nuo vasarinės, kodėl ji yra tokia trumpa, kaip reikia „žaisti“ su meškerėle, kad masalas po vandeniu judėtų ir viliotų žuvį. Jis demonstravo, kaip pritvirtinti masalą, o kartu visi supratome, kiek čia reikia kantrybės, kruopštumo ir pirštų miklumo.
Didžiausio susidomėjimo, žinoma, sulaukė svarbiausias žiemos žūklės saugumo įrankis – ant kaklo kabinamas prietaisas su smaigais ir švilpuku, be kurio negalima eiti į žiemos žvejybą. Emilis paaiškino, kad įlūžus į ledą, smaigai padeda užsikabinti už slidaus ledo krašto ir išlipti, o švilpukas gali padėti atkreipti aplinkinių dėmesį.
Ši pamoka dar kartą parodė, kad kiekvienas mokinys turi kuo pasidalyti, o mokymasis gali vykti įvairiausiais būdais – per patirtį, pomėgius, praktinius gebėjimus ir norą parodyti kitiems tai, ką pats geriausiai išmano. Dėkoju ,,mažajam mokytojui”, susidomėjusiom ne mažiau nei mokiniai mokytojom R.Rimkevičienei ir D.Laurutienei. Paruošė R.Šimonėlienė
|