Priešvelykinė mokykla kvepėjo kepamais pyragais su kvapniu grybų įdaru. Šiuos pievagrybius auginome visi kartu. Vaikai stebėjo, kaip iš mažų, vos pastebimų pumpurėlių išauga balti, purūs kepurėliai. Ne tik vaikai, visa bendruomenė kasdien lankė, stebėjo augimo pokyčius, džiaugėsi pirmaisiais derliaus ženklais. Kiekvienas pyragas – kaip mažas taip lauktos velykų šventės simbolis, iškeptas iš to, ką kartu užauginome: iš meilės, kantrybės ir bendrų pastangų. Mokiniai jautėsi tikrais kūrėjais, kepėjais, nes sukurti, matyti ir ragauti rezultatą buvo kaip atlygis už jų pastangas. O taip, ir grybai gali būti tokie skanūs pyrage! Tai nebuvo tik kepiniai. Pyragai subūrė, sušildė ir leido pajusti – kartu mes galime labai daug.
