Edukaciniuose užsiėmimuose vaikai piešė lietuvių literatūrinių pasakų iliustracijas, iPad planšetėmis bandė kurti animacinius siužetus, kurie buvo naudojami virtualios realybės kūrimui. Be kitų naudingų veiksnių, nesuvaidintų emocijų, kurias patyrė vaikai, įsisavindami naujas veiklas bei potyrius, galima teigti, kad tai nebuvo vien pramoga, o pakankamai efektinga, kartais alternatyvi ugdymo priemonė. Mokiniai, naudodamiesi regėjimo ir klausos pojūčiais , persikeldavo į visiškai kitą aplinką- pasaką, miestą, povandeninį pasaulį, salą, kitas vietoves. Tokiu būdu ši virtuali realybė ,,pavirto‘‘ tikroviška. Naudotos programos ne tik patrauklios, žaismingos, pasiektas rezultatas motyvuoja, skatina bandyti bei stengtis dar labiau.